KELIONĖ
Kalnų viršūnėmis skrenda laikas,
Tyliai, ramiai, amžinai,
Begalinėje tūkstantmečių erdvėje.
Tik saulė kyla ir leidžiasi,
Augalai tik nokina gyvybę,
Į upę subėga šaltiniai
Ir tirpstančio sniego kriokliai.
Nakties dangaus begalybė
Byra į delnus
Žvaigždėtais svajonių purslais.
Pasiklysta likimas
Spalvotoje puokštėj žiedų.
2010.08.04 (po kelionės į Armėniją)
